| ![]() ![]() ![]() ![]() TRICÉPHALE, adj. Étymol. et Hist. 1. Adj. 1803 « qui a trois têtes » (Boiste); 2. subst. 1812 « monstre à trois têtes » (Mozin-Biber). Empr. au gr.
τ
ρ
ι
κ
ε
́
φ
α
λ
ο
ς « id. », comp. de τ
ρ
ε
ι
̃
ς « trois » et de κ
ε
φ
α
λ
η
́ « tête ». |