| ![]() ![]() ![]() ![]() DIONYSIEN2, IENNE, adj. et subst. Étymol. et Hist. 1838 « appartenant à Denys, de Denys » (Ac. Compl. 1842). Dér. du nom propre Denys, ou Denis, gr. Δ
ι
ο
ν
υ
́
σ
ι
ο
ς, lat. Dionysius; suff. -ien*. |