| FAISANDIER, subst. masc. Étymol. et Hist. 1552 faisannier (R. Estienne, Dictionarium latinogallicum d'apr. FEW t. 8, p. 375a, s.v. phasianus); 1701 faisandier (Fur.). Dér. de faisan*; suff. -ier*. |
| FAISANDIER, subst. masc. Étymol. et Hist. 1552 faisannier (R. Estienne, Dictionarium latinogallicum d'apr. FEW t. 8, p. 375a, s.v. phasianus); 1701 faisandier (Fur.). Dér. de faisan*; suff. -ier*. |